Kroatija.
Kroatija yra ne tik puiki atostogų kryptis, bet ir labai graži šalis su nuoširdžiais gyvenotojais, šalis kurioje gali gyventi ir atvykėliai. Kroatijos Respublika (Republika Hrvatska) – valstybė Europoje, Centrinės Europos ir Balkanų kryžkelėje, besiribojanti su Adrijos jūra pietuose, Slovėnija šiaurės vakaruose, Vengrija šiaurės rytuose, Serbija rytuose, Bosnija ir Hercegovina bei Juodkalnija pietryčiuose. Šalies plotas – 56 542 kv. km., o tai reiškia, kad ši šalis yra mažesnė už Lietuvą 9000 kv.km. Nuo 2023m. sausio 1d. įsivedusi Eurą ir pakeitusi valstybinę valiutą – Kuną.
Perkraustymo paslaugos Lietuva – Kroatija (Vilnius – Zagrebas).
Kroatijos sostinė – Zagrebas nuo Vilniaus yra nutolęs maždaug 1500 kilometrų. Zagrebas taip pat yra ir didžiausias Kroatijos miestas, su apytiksliai 684 000 gyventojų. Zagrebą iš Vilniaus įmanoma pasiekti automobiliu tik per vieną dieną. Iš savo patirties galime pasakyti, kad skubėti neapsimoka ir geriausiai yra keliauti su nakvynę po 900-1000 km (vasaros sezono metu) ir atlikti tarpinę stotelę. Tai atlikti puikiai tinka Brno miestas, esantis Čekijoje. O ir atvykūs į gražią šalį gausite daugiau įspūdžių, tiek kelionės metu, tiek jau atvykus.
Taigi, priklausomai nuo kraustymo apimties, darbus galima atlikti per 5 darbo dienas. Dažnu atveju, pirmąją dieną komanda atvyksta susipakuoti ir pasikrauti daiktų, antrą ir trečią dieną vysktama iki išsikrovimo vietos. Ketvirtą dieną, iš anksto sutartu laiku (Pelikanai visada atvyksta tiksliu laiku net užsienyje), vykdomi išsikrovimo darbai, kuomet daiktai yra sustatomi į jiems skirtas vietas. Jeigu perkraustymas vyksta į kitą Kroatijos miestą, darbų kaina bei atlikimo terminai priklauso nuo to, kaip toli miestas yra nutolęs nuo Lietuvos ir kokių paslaugų tiksliai pageidaujama. Žinoma, ir nuo perkraustomų daiktų kiekio ir transporto priemonės dydžio.
Gyventojai
Kroatija, turinti apytiksliai 4 milijonus gyventojų yra 20-a šalis Europos Sąjungoje bei 128-a šalis pagal gyventojų skaičių pasaulyje. 9 iš 10 šalies gyventojų yra kroatai (jie sudaro 90 proc.), o didžiausia tautinė mažuma yra serbai (4,5 %). Likusius 5,9 % sudaro daugiausiai bosniai, vengrai, slovėnai, čekai ir romai (pastarųjų, kažkodėl, mažiau nei Lietuvoje). 96,1 % gyventojų kalba kroatiškai. Didžiąją XX amžiaus dalį šalies gyventojų skaičius didėjo. 1931 metais Kroatijoje gyveno apie 2 481 000 žmonių, o 1991 m. metais – 4 784 265. Bet šiuo metu, nepaisant imigracijos, gyventojų skaičius mažėja, ko pasėkoje šiuo metu gyvena 4 milijonai. Apskaičiuota, vidutinė gyvenimo trukmė Kroatijoje yra 75,35 metų (truputį didesnė nei Lietuvos). Kroatai, labai malonūs ir nuoširdūs žmonės, su kuriais malonu bendrauti visomis temomis.
Kroatija. Politinė sistema
Kroatija yra parlamentinė respublika. Jos vyriausybės vadovas – ministras pirmininkas, o valstybės vadovas prezidentas – yra įstatymų vykdomosios valdžios ir valstybės atstovai šalies viduje ir užsienyje. Vyriausybės struktūros pagrindas – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios atskyrimas. Parlamentas turi įstatymų leidžiamąją galią ir prižiūri vykdomąją valdžią. Parlamento nariai renkami 4 metams.
Ekonimika
Kroatijos ekonomika paremta paslaugų sektoriumi, kuris sudaro 70,8 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Maždaug 1990-aisiais, po socializmo žlugimo, Kroatija perėjo į rinkos ekonomiką. Jos ekonomika stipriai nukentėjo Kroatijos nepriklausomybės karo metu, tačiau po karo ekonomika atsigavo. Iki 2007-2008 m. finansų krizės Kroatijos ekonomika kasmet augo po 4-5%, įplaukos padvigubėjo, o ekonominės ir socialinės galimybės drastiškai išaugo. Deja, Kroatija buvo paveikta finansų krizės, kuri, kartu su sulėtėjusiu ekonominių reformų procesu, tapo šešerių metų nuosmukio ir 12,5% BVP smukimo priežastimi. Kroatija formaliai atsigavo kai tris ketvirčius iš eilės BVP ėmė po truputį augti. Šiuo metu Kroatija yra įsivedusį euro valiutą.
Turizmas tradiciškai yra žymus pajamų šaltinis, ypatingai vasaros metu, bet paskutiniu metu pastebimas augimas ir žiemos metu, dėl išpopuliarėjusių žiemos sporto šakų, tokių kaip slidinėjimas. Kasmet Kroatiją aplanko virš 14 milijonų turistų. Kroatija yra išrinkta viena populiariausių turizmo krypčių visame pasaulyje, o 2005 metais „Lonely Planet“ ją išrinko kaip geriausią turizmo kryptį.
Klimatas
Jūrinis-žemyninis. Vasaros karštos, žiemos šaltos. Pakrantės teritorijoje vasaros yra drėgnesnės, o žiemos būna švelnios. Vakarinėje Kroatijos dalyje klimatas žemyninis, centrinėje – kalnų, o pakrantėse – jūrinis. Vasarą žemyne temperatūra būna 22-26 laipsniai šilumos ir 26-30 laipsniai šilumos prie Viduržemio jūros. Kroatijos pakrantėje, būna didžiausias saulėtų valandų skaičius Europoje (2600 val).
Lankytinos vietos
Dubrovnikas – tai vienas gražiausių Kroatijos miestų. Jo simboliu tapo ant Adrijos vandenyno kranto esantis gynybinis bokštas ir masyvios miesto sienos. Miestas gali pasigirti nuostabia miesto panorama ir vaizdais į Adrijos jūrą.
Plitvicės ežerų nacionalinis parkas – Viena žymiausių ir labiausiai turistų lankomų Kroatijos vietų, kurioje yra 17 ežerų. Parke, kuris yra saugomas UNESCO, yra įrengti specialūs pėsčiųjų takai, galima pasirinkti įvairaus sudėtingumo trasas, taip pat kursuoja elektriniai autobusai.
Korčula – viena didžiausių Adrijos jūros salų, mėgstama poilsiautojų dėl smėlio paplūdimių. Korčuloje kasmet vyksta viena iš didžiausių Kroatų liaudies švenčių – Moreška, arba „kardų šokis“. Tradiciškai ši šventė švenčiama liepos 27 d.
Krka nacionalinis parkas – Krka upė – tituluojama gražiausia Kroatijoje. Krka upėje yra įrengtos specialios maudyklės, tad maudytis gali visi. Didžiausią įspūdį šiame nacionaliniame parke palieka Skradinski Buk kriokliai. Vanduo kriokliais krenta iš daugiau nei 37 m aukščio. Neretai šie kriokliai vadinami gražiausiais kalcio karbonato kriokliais Europoje.
Zadar – Trijų tūkstančių metų senumo miestas, esantis ant pakrantės, yra tapęs turistų mylimu miestu. Zadaras siūlo pakankamai veiklos ir vietų, kur būtų galima apsilankyti, tačiau nebūtų daug žmonių. Miesto senamiestyje daugybė galimybių sudalyvauti ekskursijose ir sužinoti daugiau apie romėnų griūvėsius, viduramžių architektūrą ir senovines miesto bažnyčias.
Šv. Stepono katedra – Zagrebo miesto garsenybė. Katedra buvo atstatyta po 1880 m. žemės drebėjimo. Rūsyje saugoma Katedros lobyno bažnytinių reikmenų kolekcija.
Lotrščako bokštas – vienas seniausių Zagrebo statinių, kuriame kažkada buvo varpas, vakarais skelbdavęs, kada uždaromi miesto vartai. Užkilus į apžvalgos aikštelę – nuostabūs ir kvapą gniaužantys miesto vaizdai.
Perkraustymas Lietuva – Kroatija. Eiga.
Jei norite kraustytis iš Lietuvos į Kroatiją (arba atvirkščiai), susisiekite su mūsų darbuotojais užpildę užklausos formą mūsų internetiniame puslapyje. Žinoma, tai galite atlikti ir elektroniniu paštu arba telefonu (Facebook – ne išimtis). Pateikite mums kuo detalesnį, norimų perkrausyti, daiktų sąrašą ir tikslius adresus. Tokiu būdu įvertinsime perkraustymo apimtį, nustatysime poreikį pakavimo medžiagoms bei pateiksime Jums konkretų pasiūlymą. Kruopščiai supakuosime bei išpakuosime Jūsų daiktus, išrinksime ir surinksime baldus. Esant poreikiui, atliksime objekto apžiūrą, iš anksto pristatysime pakavimo medžiagas.
Perkraustymas Jums nesukels jokių rūpesčių, nes viskuo pasirūpins mūsų perkaustymo specialistai. O atkeliavus į Kroatiją, dar labiau pamilsite šią nuostabią šalį.
Taip pat skaitykite:perkraustymas į užsienį. Lietuva – Italija.